Kamilė
By Adele
#MeetTheTeam
DocLogix komanda tęsia sesiją “Labas – Susipažinkim!”, kurioje kalbiname mūsų kolegę Kamilę Petronytę.
- Labas, Kamile, papasakok apie save.
Gimiau ir užaugau Ukmergės rajone, baigusi 12 klasę išvažiavau studijuoti į Vilnių. Sostinė taip patiko, kad nuo to laiko niekur ir nepabėgau. Didelis smalsumas ir noras pažinti šį miestą lėmė ir mano dabartinius pomėgius bei laisvalaikį.
- Kaip atsiradai DocLogix?
Čia atsiradau išsiuntusi gyvenimo aprašymą LinkedIn 😊o jei rimčiau, ne vienus metus dirbau su projektais valstybiniame sektoriuje, bet jaučiau, kad kažko trūksta, rimtai svarsčiau apie persikvalifikavimo galimybes. To vedina sudalyvavau programoje „Atrask technologijas“, tikėjausi sužinoti, koks galėtų būti mano tikrasis pašaukimas. Bet gavau tik patvirtinimą, kad projektų valdymas yra tai , kas man labiausiai tinka ir patinka, o IT – nauja savirealizacijos sritis. Visgi, kelias į IT nuo to neprasidėjo, daugiau nei metus dirbau kompanijoje, kurioje susipažinau su DocLogix sistema, naudojau ją kasdieninėje veikloje, kas man iš tikrųjų patiko, todėl pamačiusi, kad Doclogix ieško komandos pastiprinimo projektų valdyme, nesuabejojau, kur toliau norėčiau save išbandyti.
- Kodėl projektų valdymas?
Tikiu, kad šioje rolėje itin svarbios soft‘inės savybės: empatija, gebėjimas pažinti ir suprasti kitą. Šios savybės labai padeda bendraujant ir dirbant tiek su kolegomis, tiek su klientais, suprantant jų poreikius ir lūkesčius. Taip pat projektų valdymas itin dinamiška sritis – čia nėra tokių pačių dienų, nėra rutinos, darbas reikalauja lankstumo, operatyvumo, o tai man labai patinka. Šie dalykai ir yra priežastys, dėl kurių esu projektų valdyme.
- Visada aktyviai dalyvauji DocLogix vidiniuose renginiuose. Ar esi aktyvi ir laisvalaikiu?
Tikrai taip – laisvalaikį patinka leisti aktyviau – lankau funkcines treniruotes, taip pat kasdien daug vaikštau. Savaitgaliais neretai su draugų kompaniją einu į žygius – labai patinka laisvą laiką leisti gamtoje, aktyviai, atrandant ir iš arčiau susipažįstant su itin gražiomis Lietuvos vietomis. Vasarą smagu turistauti, miegoti savo tūkstančio žvaigždučių viešbutyje (kitaip palapinėje😊), turint galimybę – labai patinka žygiai kalnuose.
- Esi per 26 valandas apėjusi Vilnių. Papasakok, kaip sugalvojai šią idėją?
Iki šio žygio daugiausiai vienu kartu buvau nuėjusi apie 20 km., tad tą kartą tikrai neplanavau nueiti visų 100 kilometrų. Kad tai buvo neplanuota, rodo ir tai, kad išėjau su basutėmis – greičiausiai esu pirmoji įveikusi šį žygį tokia avalyne😊Žygiavau tikrai su įdomiais žmonėmis, todėl žygio metu netrūko istorijų apie įveiktus maratonus, apibėgtą Aliaską, išleistą knygą ir panašius nuotykius, tad laikas tikrai skriejo.
- Ar buvo sunku?
Patys sunkiausi kilometrai buvo naktį – ties 70 km jau planavau baigti savo žygį, nes pasidarė tiesiog labai šalta, bet iš bendražygės gavau skarą, tai tą šaltį pavyko iškęsti. Maždaug nuo tada iki pat žygio pabaigos nuolat jaučiau skausmą, jis tarsi migruodavo, skaudėdavo skirtingas kūno vietas, bet kiek dabar prisimenu, buvo įdomu stebėti, kiek pati galiu, kur yra mano ribos.
- Kaip pavyko įveikti save ir užbaigti žygį?
Naktis buvo dramatiška 😊 tačiau atėjus rytui atsirado antras kvėpavimas, tad paskutiniai 15-20 km buvo įveikti su itin gera nuotaika, nors buvau tikrai pavargusi. Žygio metu buvau atsakinga už tempo palaikymą, vis raginau ir skatinau kitus nesustoti, tad 102 km pavyko įveikti per 26 valandas, kas be miego ir didesnių pertraukų, manau, visai neblogas rezultatas. Ką supratau žygio metu – Vilnius iš tiesų labai kalvotas, įvairus ir nepaprastai gražus miestas, labai džiaugiuosi, kad galiu būti šio miesto dalimi.
- Na tikrai įdomi patirtis! O ką tokia aktyvuolė veiktų, jei turėtų dar vieną papildomą valandą paroje?
Banalu, bet greičiausiai pamiegočiau 😊
- Kai tau bloga diena, ką darai, kad geriau jaustumeisi?
Einu pasivaikščioti, be jokių ausinių, triukšmo, labai atpalaiduoja, tai mano būdas pamedituoti.
- O kaip projektuoji savo ateities planus?
Noriu ir toliau gilinti žinias IT projektų valdyme, o asmeniniame gyvenime tikiuosi nuotykių, spontaniškumo ir pirmų kartų.
Ačiū už pokalbį!