Ignas P

Labas Ignai, papasakok apie save.

Gimiau ir užaugau Marijampolėje, baigęs mokyklą išvažiavau studijuoti į Kauną, šiuo metu gyvenu ir dirbu Vilniuje.

Iš prigimties esu ramus, tačiau labai veiklus asmuo. Tik pradėjęs lankyti darželį, kartu pradėjau domėtis ir aktyviai sportuoti Karate. Pamenu, jog buvau pats jauniausias klubo narys vos šešerių. Neslėpsiu, pradžia buvo nelengva, tačiau kantriai ir sunkiai dirbant pirmuosius rezultatus pasiekiau jau po 3 mėnesių – išlaikiau pirmąjį egzaminą.

Mokykloje išlikau aktyvus, dalyvavau visur, kur tik buvo įmanoma. Priklausiau mokinių parlamentui, teko prisidėti organizuojant ne vieną renginį. Labai mėgau filmuoti ir montuoti video medžiagą. Šį pomėgį pritaikiau mokyklos užklasinėje veikloje, kur filmuodavau renginius, o sumontuotus klipus rodydavo pertraukų metu.

Karate vos šešerių, kodėl būtent ši sporto šaka? 

Karatė filosofija pagarba visiems – vyresniems, mokytojams, draugams, priešininkams. Taip pat, moko kuklumo, nuolankumo, disciplinos ir ugdo kantrybę. Šiomis vertybėmis vadovaujuosi iki dabar. O pradžia labai paprasta – filmas “Karate kid”, buvo įkvėpimas ir pavyzdys.

Ar vis dar sportuoji Karate? 

Ne, įgijau rudą diržą ir  šia sporto šaka užsiiminėjau iki pat mokyklos baigimo.

Aktyvus jaunuolis iki pat vidurinės baigimo, o kas po mokyklos?

Baigęs 12 klasių įstojau į Kauno Technologijos Universitetą. Kadangi filmavimo pomėgis vis daugiau įtraukdavo mane į domėjimąsi profesionaliu filmavimu-montavimu, studijuoti pasirinkau informacinių technologijų fakultete, multimedijos technologijų studijų programą.

Ar patiko studijos?

Pradžia – labai. Kantriai ir stropiai mokiausi, atlikau realias praktikas ir pradėjau net oficialiai dirbti.

Filmavimas ir Dokumentų valdymo sistemos priežiūra, atrodytų nesuderinami dalykai, kaip ir kodėl įvyko toks pasikeitimas? 

Pradėjus dirbti su sporto bei renginių tiesioginėmis transliacijomis atrodė, jog išsipildė svajonė.  Dirbau tai ką norėjau, kas patiko sekėsi puikiai, pavyko pakeliauti po Europą projektai buvo dideli ir reikalaujantys daug kantrybės norint juos sėkmingai ir laiku pabaigti. Tačiau ilgainiui, dėl nestabilaus darbo grafiko, man pritrūko pastovumo. Ilgą laiką bandžiau įvairiais būdais susirasti papildomos pastovumui užtikrinti, tačiau nesėkmingai.

Kantriai ieškojau išeities, kol galiausiai nusprendžiau save išbandyti IT rinkoje.

IT rinka, kodėl toks pasirinkimas? 

Kaip ir Karate, taip ir IT reikalauja didžiulio susikaupimo, kantrybės ir pagarbos. Pradėjus dirbti DocLogix prie auksčiau išvardintų savybių prisidėjo ir atsakomybė prieš kolegas bei klientus.

Ar pradėjus dirbti DocLogix nebeturi kitų veiklų ? 

Tikrai ne! Šiuo metu dirbu pilnu etatu, tačiau dar randu laiko ir noro savarankiškai programuoti bei leistis į žvejybos išvykas.

Žvejyba – naujas pomėgis? 

Taip. Labai mėgstu žvejyba museline meškere.

Kas labiausiai žavi žvejyboje?

Labiausiai mėgstu žvejoti atokiuose, mažuose upeliuose, pavasarį ir rudenį.

Pavasarį, gegužės pabaigoje- birželio pradžioje, kai vyksta didysis lašalų išskridimas, kurio metu su šio vabzdžio imitacija gaudomi upėtakiai nuo vandens paviršiaus. Susikaupimo ir kantrybės reikalaujantis procesas, tačiau net sunku žodžiais nupasakoti kokios emocijos apima visą kūną, kai žuvis užkimba.

Rudenį, rugsėjo – spalio mėn., ne ką mažiau įdomus laikotarpis yra lašišų žvejybai, kai šios žuvys atplaukia į mūsų upes neršti , šiuo laikotarpiu daugybė žvejų buriuojasi prie upių ir bando pagauti šią karališką žuvį.

Koks didžiausias ar įsimintiniausias tavo laimikis ? 

Kadangi propoguoju žvejybos būdą „Pagavai – paleisk“, todėl negaliu atsakyti, kokio svorio didžiausią laimikį esu pagavęs. Vienas labiausiai įsiminusių laimikių yra šapalas, kurį pavyko pagauti Latvijoje. Įspūdinga žuvis, turinti tiek pagavimo proceso šarmo, tiek užkibusios bandymas prisitraukti arčiau.

Žvejyba ir turi savo tvarkas, įstatymus, procedūras?

Tikrai taip. Tikri save gerbiantys žvejai, žino visas tvarkas, kur ir kada reikia įsigyti leidimus žvejybai, kokiu metu laikų kokių žuvų negalima žvejoti, kokio dydžio privaloma paleisti ir t.t.

Žinoma, kalbame apie žvejus mėgėjus, o ne verslininkus žvejojančius su tinklais kuriems yra kitokie reikalavimai ir įstatymai.

Kad jau prakalbom apie verslinę žvejybą, ką manai apie naująjį įstatymą?

Labai džiaugiuosi naujais įstatymais. Kol žvejai mėgėjai moka didžiulius mokesčius, verslininkų žūklė labai tikėtina, kad kainuoja biudžetui daugiau nei į ją sumokama.  Mūsų Kuršių marių pusė yra dalis didžiulio žuvų migracijos kelio tarp Baltijos jūros ir Lietuvos upių baseinų, kuri dabar yra tankiai užtverta verslininkų tinklais. O vertingiausios žuvys kaip lašiša, šlakis, žiobris, ungurys, eršketas yra praeivės žuvys ir pagrinde migruoja tik Lietuvos teritorijoje. Todėl žvejybos intensyvumo sumažinimas mariose ne tik pagausins žuvų kiekį jose, bet ir padarys milžinišką įtaką visos Lietuvos žuvų populiacijai. Ichtiologų žodžiais, atlaisvinus marias nuo tinklų, jau per pirmus metus migruojančių žuvų kiekis mūsų upėse gali išaugti iki dviejų kartų.